Temos Žymėti visasAtžymėti visus

linas linkevicius.JPG

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

Lietuvos ambasadorius pagerbė tarpukario Lietuvos ministrų ir kitų 1937-1953 metais represuotų ir sušaudytų lietuvių atminimą

Sukurta 2018.05.18 / Atnaujinta 2018.05.18 09:11
      Lietuvos ambasadorius pagerbė tarpukario Lietuvos ministrų ir kitų 1937-1953 metais represuotų ir sušaudytų lietuvių  atminimą
      Lietuvos ambasadorius pagerbė tarpukario Lietuvos ministrų ir kitų 1937-1953 metais represuotų ir sušaudytų lietuvių  atminimą
      Lietuvos ambasadorius pagerbė tarpukario Lietuvos ministrų ir kitų 1937-1953 metais represuotų ir sušaudytų lietuvių  atminimą

      Gegužės 17 dieną Lietuvos ambasadorius Remigijus Motuzas Maskvos pakraštyje esančioje stalinistinių aukų atminimo vietoje „Komunarka“ vykusiame atminimo renginyje pagerbė šiame objekte palaidotas sovietinių represijų aukas.

      Ambasadorius, padėjęs gėlių prie aukoms skirto atminimo kryžiaus, pareiškė užuojautą susirinkusiems aukų artimiesiems bei išreiškė viltį, kad ne tik nevyriausybinės organizacijos, bet ir valdžios atstovai skirs reikiamą dėmesį represijų aukų įamžinimui, jaunimo švietimui šia tema, nes tik tai suteikia viltį, kad panašūs nusikaltimai ateityje nepasikartos. 

      Ambasadorius Remigijus Motuzas taip pat pasidžiaugė, kad 2018 metų rugsėjį „Komunarkoje“  planuojamoje įrengti atminimo lentoje taip pat bus įamžintos represuotų ir šiame objekte amžiams atgulusių buvusių Lietuvos ministrų, žymių pareigūnų ir kitų lietuvių kilmės aukų pavardės. 

      Maskvos GUALGO muziejaus, nevyriausybinės organizacijos „Memorial“ bei kitų renginyje dalyvavusių represijų aukų įamžinimu besirūpinančių organizacijų atstovai akcentavo, kad būtina toliau dėti pastangas išaiškinant visų represuotų ir nužudytų aukų tapatybes bei jų palaidojimo vietas.

      Pagal visuomeninės organizacijos „Memorialas“ sudarytą sąrašą, specialiajame NKVD objekte „Komunarka“ esančiose masinėse kapavietėse guli apie 150 iš Lietuvos kilusių represijų aukų, tarp jų ir žymūs tarpukario Lietuvos asmenys: ministrai K. Skučas, A. Tamošaitis, J. Čaplikas. Manoma, kad lietuvių kilmės aukų šioje amžino poilsio vietoje gali būti ir daugiau, nes iš maždaug 10 000 aukų, tik 6 000 tapatybės yra nustatytos. Turimais duomenimis „Komunarkoje“ palaidoti 63 tautybių atstovai.  

      Susijusios naujienos Visos naujienos »
      IMG_3657.jpg

      Kovo 18 dieną Lietuvos ambasadoje Maskvoje skambėjo vieno iš geriausių jaunųjų F. Šopeno muzikos atlikėjų, pianisto Kasparo Uinsko atliekama muzika.

      Atstovybių naujienos » Istorinė, kultūros diplomatija »

      Užsienio reikalų ministerija, siekdama sudaryti patogesnes sąlygas pareiškėjams ir įgyvendindama Specialiojo tranzito schemos tobulinimą, įdiegė internetinės paraiškos pildymą.

      Konsulinės naujienos »
      1.JPG

      Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas kartu su Europos Sąjungos, JAV, Kanados, Norvegijos ir kitų valstybių ambasadoriais ir diplomatais pagerbė iškilaus politiko, Rusijos patrioto ir Lietuvos draugo Boriso Nemcovo atminimą.

      Atstovybių naujienos »
      l.jpg

      Vasario 26 dieną Ženevoje viešinti URM politikos direktorė Asta Skaisgirytė dalyvavo Ukrainos, Lietuvos ir Latvijos Žmogaus teisių tarybos 40-osios sesijos aukšto lygio segmento paraštėse organizuotame renginyje, skirtame Rusijos neteisėtai sulaikytų ir įkalintų ukrainiečių karo belaisvių ir politinių įkaitų teisių pažeidimams.

      Daugiašaliai santykiai »
      IMG_6669.JPG

      Populiarioje nevalstybinėje Maskvos galerijoje „Triumf“ vasario 20 dieną atidaryta Lietuvos šiuolaikinio meno paroda „Extention.LT: paraleliniai pasakojimai“. Parodą galerija rengė kartu su ambasada Maskvoje ir Lietuvos nacionaline dailės galerija.

      Atstovybių naujienos » Istorinė, kultūros diplomatija »

      Lietuva tvirtai remia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę bei teritorinį vientisumą. Smerkiame prieš Ukrainą vykdomą Rusijos Federacijos karinę agresiją, grubiai pažeidžiančią tarptautinės teisės normas, Jungtinių Tautų Chartiją, Helsinkio baigiamojo akto nuostatas, dvišalius Ukrainos ir Rusijos susitarimus. Palaikydami Ukrainą, toliau nuosekliai įgyvendinsime prieš penkerius metus prasidėjusios neteisėtos Krymo okupacijos ir aneksijos nepripažinimo politiką.

      Kalbos, pareiškimai »

      Naujienlaiškio prenumerata