Temos Žymėti visasAtžymėti visus

linas linkevicius.JPG

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

Užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus straipsnis Ukrainos leidiniui „Zerkalo nedeli“: Kartu tikime laisve

Sukurta 2018.02.19 / Atnaujinta 2018.02.20 16:04
    Užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus straipsnis Ukrainos leidiniui „Zerkalo nedeli“: Kartu tikime laisve

    Užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus straipsnis Ukrainos leidiniui „Zerkalo nedeli“:

    Šiomis dienomis Lietuva pažymi neeilinę savo istorijos sukaktį - nepriklausomybės atkūrimo 100-ąsias metines. Savo nacionalinę šventę, vasario 16-ąją, sutinkame oriai, galėdami pagrįstai didžiuotis nueitu keliu. Narystė Europos Sąjungoje ir NATO vainikavo Lietuvos pastangas grįžti į Europos tautų šeimą ir sukurti šiuolaikinę, demokratinėmis vertybėmis, pagarba savo piliečiams ir veržlia ekonomikos plėtra grįstą valstybę.

    Siekiant šio tikslo Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos valstybėms, kaip ir visai Europai, XX amžiuje teko didžiuliai išbandymai. Nepriklausomybės atkūrimas 1918 metais buvo tik ilgo kelio pradžia. Nedidelei tautai dvigubai sunkiau pakelti karus, okupacijas, savo žmonių persekiojimus ir tremtis ir priespaudą. Lietuva ištvėrė ir mūsų žmonės po 50-ies okupacijos metų rado savyje valios pirmieji SSSR aiškiai pareikalauti teisėtos laisvės. Mums buvo lengviau tuomet, kai jautėme broliškų tautų paramą. Ukrainiečiai mūsų laisvės žygyje visuomet užėmė ypatingą vietą.

    Kaip šiandien atsimenu didžiules demonstracijas, remiančias Lietuvą, Kijeve ir kituose Ukrainos miestuose kruvinų 1991 m. sausio įvykių metu, o jauni Kijevo studentai organizavo savanorių būrį, padėjusį mums apginti Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą nuo SSSR kariuomenės. Iš tiesų šis emocinis žmogiško solidarumo ryšys tik pratęsė mūsų tautų istorinę brolybės tradiciją- lietuviai ir ukrainiečiai visuomet buvo kartu. Nedaug pasaulyje rasime pavyzdžių, kai nuo XIV amžiaus prasidėjusi dviejų tautų bendra istorija nebuvo temdoma tarpusavio konfliktų ir nesutarimų. Lietuviai ir ukrainiečiai visuomet jautė vienas kito petį- ir kovodami prieš caro priespaudą, ir pokario partizaninėse kovose, ir kartu kęsdami Sibiro tremties baisumus. Tvirtai žinojome, kad mus vienija aukščiausias tikslas - laisvė.

    Lygiai prieš ketverius metus Ukrainos žmonės vėl priminė visam pasauliui, kad laisvė yra didžiausia vertybė, nepabūgę pasipriešinti savo nusikalstamai valdžiai nepaisant patirtų aukų. Nepriklausomybės Maidanas Kijeve tapo pagrindiniu XXI amžiaus Europos laisvės ir žmonių vienybės simboliu ir ilgam pakeitė Europą. Deja, bet netrukus po to prasidėjusi Rusijos Federacijos ginkluota agresija, Krymo aneksija ir de facto dalies Rytų Ukrainos okupacija atnešė šalies valdžiai ir žmonėms dar didesnius išbandymus ir skausmą.

    Šiandien savo atkurtos nepriklausomybės šimtmetį mininti Lietuva ir toliau išlieka ištikima istorinei vienybei su Ukraina. Esame kartu su savo laisvę ginančiais ukrainiečiais, kartu su NATO partneriais padedame stiprinti Ukrainos kariuomenę, džiaugiamės, kad jau beveik du šimtai Ukrainos karių galėjo atgauti sveikatą ir jėgas Lietuvos gydymo įstaigose. Esame kartu su Donbaso žmonėmis, padedame nuo karo veiksmų nukentėjusių šeimų vaikams. Tai, ką savo akimis teko matyti lankantis Mariupolyje, Šyrokine ar Avdijivkoje, sukrečia, bet kartu ir verčia žavėtis nepaprastu karių, savanorių ir, visų pirma, eilinių žmonių pasiaukojimu ir ištverme. Ukraina privalo didžiuotis savo didvyriais, o pasaulis turi žinoti jų vardus.

    Iki šiol tebevykstantis karas Rytų Ukrainoje yra Europos žaizda,.  agresyvus Rusijos elgesys meta rimtą iššūkį visai transatlantinei bendrijai ir demokratinio pasaulio vienybės idėja šiandien yra kaip niekad aktuali. Konsoliduota tarptautinės bendrijos pozicija neteisėtos Krymo aneksijos ir karinės agresijos prieš Ukrainą atžvilgiu bei įvairiapusės paramos Ukrainai mobilizavimas tapo vienu stipriausių tokios vienybės pavyzdžių.

    1917 m. ukrainiečiai pradėjo savo tautinio atgimimo revoliuciją, padėjusią pamatus šiuolaikinei Ukrainos valstybei. Tuomet formavosi ir lietuvių bei kitų Europos tautų valstybingumo siekiai. Praėjus 100-ui metų, Ukraina yra nepriklausoma valstybė, žengianti Europos integracijos keliu, diegianti NATO standartus, plėtojanti didžiulį savo ekonomikos potencialą. Šios valstybės pagrindas- nepaprastai patriotiški, darbštūs ir kūrybingi jos piliečiai, parodę neeilinį didvyriškumą Rusijos agresijos akivaizdoje.

    Nuoširdžiai norime, kad Ukraina taptų Europos sėkmės istorija. 400 tūkstančių Ukrainos piliečių per pirmuosius 8 mėnesius nevaržomai be vizų keliavusių į Šengeno valstybes yra šios sėkmės istorijos dalis. Gindami savo šalies nepriklausomybę nuo agresoriaus, ukrainiečiai lygiai taip pat turi jausti ryžtą bei atsakomybę ir kurdami savo valstybės ateitį. Pasitikėjimas savo valdžios institucijomis, palanki verslo aplinka, teisės viršenybė, pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms yra šiuolaikinės europietiškos valstybės pagrindas, todėl alternatyvos reformoms Ukrainoje nėra. Reformos – Jūsų valstybės greitkelis į Europą. Jis ypatingas tuo, kad vieninteliai greičio ribojimai jame – Jūsų pačių nusistatyti. Neatleiskite akseleratoriaus pedalo!

    Lietuva kartu su partneriais gali efektyviai prisidėti, kad svarbūs pokyčiai taptų realybe ir tai pajustų kiekvienas ukrainietis. Esu įsitikinęs, kad mūsų tarpusavio pasitikėjimas ir istorinė draugystė yra geriausia tokios sėkmės garantija. O bendromis pastangomis inciuojamas Europos planas Ukrainai - puikus praktinis to pavyzdys.

    Ukrainos tautinis atgimimas buvo svarbus veiksnys Lietuvai atkuriant ir įtvirtinant nepriklausomybę. Mūsų tautų likimai, kaip du susisiekiantys indai, prieš 100 ar 500 metų, buvo greta vienas kito. Todėl šiandien, minėdami valstybingumo atkūrimo 100-ąsias metines, suvokiam ir savo pareigą toliau nuosekliai remti Ukrainą, tebeginančią savo laisvę ir nepriklausomybę, įgyvendinančią Asociacijos susitarimą su ES ir su juo susijusias reformas, konsoliduojančią demokratiją ir rinkos ekonomiką bei siekiančią tolesnių eurointegracijos tikslų.

    Slava Ukraini!

    Naujienlaiškio prenumerata