ministras.jpg

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

ES Bendroji užsienio ir saugumo politika

Sukurta 2013.12.05 / Atnaujinta 2015.10.28 12:36

Bendroji užsienio ir saugumo politika – tai ES valstybių narių sutarti ES užsienio politikos veiksmai. Europos saugumo ir gynybos politika (ESGP) yra BUSP dalis.

BUSP uždaviniai

  • užtikrinti ES pamatinius interesus ir nepriklausomybę;
  • stiprinti ES saugumą;
  • saugoti taiką pasaulyje ir didinti tarptautinį saugumą;
  • skatinti tarptautinį bendradarbiavimą; stiprinti demokratiją, įstatymo galią ir pagarbą žmogaus teisėms.

BUSP struktūra

Keturis kartus per metus susirinkę į Europos vadovų tarybą (EVT) valstybių ir vyriausybių vadovai svarsto ir nustato bendras gaires ir pagrindinius principus BUSP srityje. EVT vienbalsiai priima bendras strategijas, kuriose atspindima bendri šalių interesai.

Plačiau apie EVT išvadas: european-council.europa.eu

Užsienio reikalų taryba (URT), kurioje vieną kartą per mėnesį susirinkę valstybių narių užsienio reikalų ministrai, sprendžia BUSP planavimo ir įgyvendinimo klausimus, remdamiesi EVT nustatytomis gairėmis. URT, kuriai pirmininkauja ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (VĮ), savo sprendimus įteisina priimdama sprendimus. URT svarstomų klausimų darbotvarkę nustato Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER).

Plačiau apie URT susitikimus: consilium.europa.eu

Politikos ir saugumo komitetas (PSK) atsakingas už tarptautinės situacijos stebėjimą, ES karinių operacijų politinę kontrolę ir strateginį valdymą. Krizės atveju PSK atlieka pagrindinį vaidmenį apibrėžiant ES atsaką. Kasdienius BUSP reikalus PSK padeda koordinuoti valstybių narių URM Europos korespondentai, nuolatos palaikantys ryšį Coreu (Correspondance européenne) ryšio tinklu. Per Coreu taip pat vyksta informacijos mainai tarp ES valstybių, Komisijos bei Tarybos sekretoriato.

Europos Komisija dalyvauja Tarybos ir jos paruošiamųjų administravimo institucijų susitikimuose bei politiniuose dialoguose su trečiosiomis valstybėmis. EK Išorės reikalų generalinis direktoratas taip pat atsakingas už darbo santykių palaikymą ir stiprinimą su tarptautinėmis organizacijomis (ESBO, NATO ir ET).

ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovauja ES palaikant dialogą BUSP klausimais su trečiosiomis šalimis, tarptautinėse organizacijose bei tarptautinėse konferencijose. VĮ dalyvauja BUSP veikloje padėdamas Tarybai formuluoti politinius sprendimus bei juos įgyvendinant.

Sprendimų priėmimas

Sprendimai BUSP srityje priimami vienbalsiai. Valstybės narės gali „susilaikyti”, taip neblokuodamos sprendimo priėmimo. Susilaikiusi valstybė narė nepriprivalo įgyvendinti tokio Tarybos sprendimo, tačiau turi pripažinti, kad toks sprendimas saisto Europos Sąjungą.

Kvalifikuota balsų dauguma sprendimai priimami šiais atvejais (ES sutarties 31 str.):

  • kai sprendimas priimamas, įgyvendinant EVT priimtus bendruosius strateginius interesus ir tikslus;
  • kai sprendimas priimamas po VĮ pasiūlymo, kurį šis pateikė EVT pavedimu (išskyrus su gynyba ir kariniais reikalais susijusius klausimus);
  • kai sprendžiama dėl ES veiksmus ar poziciją nustatančio sprendimo įgyvendinimo (išskyrus su gynyba ir kariniais reikalais susijusius klausimus);
  • kai sprendimas priimamas dėl ES specialiojo atstovo skyrimo.
  • kitais atvejais, kai EVT vienbalsiai nusprendžia, kad URT tais klausimais priims sprendimus kvalifikuotąja dauguma.

Ypatingais atvejais, kai valstybė narė deklaruoja prieštaraujanti sprendimui dėl ypatingos svarbos nacionalinės politikos priežasčių, balsavimas atidedamas ir ieškoma visiems priimtino sprendimo. Jo neradus, URT kvalifikuota dauguma gali perduoti klausimą spręsti EVT (kuri sprendžia vienbalsiai).

Europos Komisija ir Parlamentas taip pat dalyvauja sprendimų priėmimo procese. Komisija užtikrina, kad Bendrijos veikla atitiktų BUSP. Parlamentas teikia nuomones ir tvirtina biudžetą.

Daugiau informacijos: eeas.europa.eu

Europos išorės veiksmų tarnyba

Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) įsteigta 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimu ir formaliai pradėjo veikti nuo 2011 m. sausio 1 d.

EIVT – tai Europos Sąjungos diplomatinė tarnyba, padedanti ES užsienio reikalų vadovei – vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai Federica Mogherini – vykdyti bendrą užsienio ir saugumo politiką.

EIVT sudaro darbuotojai iš Tarybos sekretoriato, ES valstybių narių ir Komisijos.

ES vyriausiojo įgaliotinio funkcijos:

  • vadovauti BUSP įgyvendinimui;
  • savo pasiūlymais prisidėti prie politikos, kurią vykdo Tarybos pavedimu, plėtojimo ir užtikrinti, kad būtų įgyvendinti priimti sprendimai;
  • pirmininkauja Užsienio reikalų tarybai;
  • yra vienas iš Europos Komisijos pirmininko pavaduotojų ir užtikrina ES išorės veiksmų nuoseklumą;
  • atstovauja Europos Sąjungai sprendžiant klausimus, susijusius su BUSP, veda politinį dialogą su trečiosiomis šalimis ES vardu ir išreiškia ES poziciją tarptautiniuose forumuose;
  • kontroliuoja EIVT ir ES delegacijas trečiosiose šalyse ir tarptautinėse organizacijose.
Daugiau informacijos: eeas.europa.eu

 

Naujienlaiškio prenumerata