Kviečiame apsilankyti parodoje „Demokratijos pamokos. 100 metų pokalbių tarp Lietuvos ir Prancūzijos“

Apie parodą:

Paroda „Demokratijos pamokos. 100 metų pokalbių tarp Lietuvos ir Prancūzijos“ pasakoja apie Prancūzijos ir Lietuvos draugystės istoriją, pažymėtą ne tik politinių įvykių, bet ir kultūros, meno, sporto, asmeninių ryšių. Tai istorija apie panašumus ir skirtumus, apie pakilimus ir nuopuolius, apie tai, kaip menas gali pakeisti dviejų valstybių santykių kryptį. Apie tai, kaip šimtametės Prancūzijos kultūros ir meno tradicijos skleidėsi Lietuvoje ir kaip jos grįžo į Prancūziją per iškilias asmenybes, aktyvų laisvės, demokratijos ir kitų vakarietiškų vertybių puoselėjimą, atkaklią kovą prieš totalitarizmą. Apie istorijos pamokas ir tai, ko vieni iš kitų mokėmės ir toliau mokomės.

Nors Lietuva ir Prancūzija dar viduramžiais užmezgė politinius ryšius, oficialūs diplomatiniai santykiai prasidėjo tik praėjus keleriems metams po to, kai 1918 m. vasario 16 d. Lietuva paskelbė nepriklausomybę. Oficialia diplomatinių santykių pradžia laikoma 1922 gruodžio 20 d., kai Prancūzija Lietuvą pripažino de jure. Paroda „Demokratijos pamokos. 100 metų pokalbių tarp Lietuvos ir Prancūzijos“ skirta būtent šios datos šimtmečiui paminėti.

Lietuvos ir Prancūzijos draugystės pradžioje abi valstybės atidarė diplomatines atstovybes tuometinėse sostinėse ir vystė tarpusavio ryšius, daugiausiai kultūrinius. Su Prancūzijos pagalba lietuviai kūrė savo modernios valstybės tapatybę. Kultūrinės diplomatijos santykiai sklandžiai vystėsi iki pat Antrojo pasaulinio karo, kai dėl okupacijų teko uždaryti diplomatines atstovybes. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, dvišaliai ryšiai liko įšaldyti, bet nenutrūko, nes Prancūzija niekada nepripažino neteisėtos Lietuvos aneksijos.

Šaltojo karo metais Lietuvos kultūros ir diplomatijos atstovai, naudodamiesi visais įmanomais informacinės sklaidos kanalais, dėjo pastangas, kad prancūzai nepamirštų atimtos Lietuvos laisvės. Išeivių ir lietuvius palaikančių užsieniečių skleidžiama informacija leido Lietuvai per visą sovietmetį išlikti Vakaruose gyvenusių žmonių atmintyje. Kultūriniai ir asmeniniai santykiai keitė diplomatinius.

1987 metais, Lietuvoje prasidėjus Dainuojančiai revoliucijai, paaiškėjo, kad nepaisant sovietų propagandos, dauguma prancūzų savo dienraščiuose ir ekranuose matydami už laisvę kovojančius lietuvius, žvelgė į juos su viltimi ir palaikymu. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jai palaipsniui prisijungus prie Europos Sąjungos, NATO ir kitų tarptautinių organizacijų, šiandien abi šalys palaiko stiprius dvišalius diplomatinius ryšius bei glaudžiai bendradarbiauja daugiašalėse struktūrose.

Parodoje istorikų ir menininkų žvilgsniu, pasitelkiant archyvinę medžiagą (fotografijas, garso ir vaizdo įrašus, interviu, asmeninius užrašus) pasakojame apie asmenybes, kurios skirtingais istorijos laikotarpiais turėjo drąsos ir stiprybės jungti Lietuvą ir Prancūziją į bendrą kelią per politinius, asmeninius, kultūros, sporto ryšius. Apie diplomatinių santykių įvairiapusiškumą, įvykius ir atsitiktinumus, kurie rašė dvišalių Lietuvos ir Prancūzijos santykių istoriją.

Parodos rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos ambasada Prancūzijos Respublikoje, bendradarbiaudama su Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka ir Lietuvos centriniu valstybės archyvu.

Parodą rengė: Akvilė Kabašinskaitė, Monika Šipelytė, Vilma Bukaitė, Arūnas Antanaitis, Eglė Lukšaitė, Ieva Kabašinskaitė, Gailė Pranckūnaitė.