Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Naujienos Spausdinti RSS

Lietuvos Respublikos pilietės pasas įteiktas Paryžiuje gyvenančiai menininkei Esther Shalev-Gerz

Sukurta 2020.05.19 / Atnaujinta 2020.05.19 21:19
      Lietuvos Respublikos pilietės pasas įteiktas Paryžiuje gyvenančiai menininkei Esther Shalev-Gerz
      Lietuvos Respublikos pilietės pasas įteiktas Paryžiuje gyvenančiai menininkei Esther Shalev-Gerz
      Lietuvos Respublikos pilietės pasas įteiktas Paryžiuje gyvenančiai menininkei Esther Shalev-Gerz
      Lietuvos Respublikos pilietės pasas įteiktas Paryžiuje gyvenančiai menininkei Esther Shalev-Gerz

      Gegužės 19 d. Lietuvos ambasados Paryžiuje kiemelyje surengtos ceremonijos metu Lietuvos Respublikos pilietės pasas įteiktas tarptautiniu mastu pripažintai litvakų kilmės šiuolaikinei menininkei Esther Shalev-Gerz, gimusiai Vilniuje ir jau daugiau nei trisdešimt metų gyvenančiai bei kuriančiai Prancūzijos sostinėje.

       

      Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas pasveikino E. Shalev-Gerz oficialiai tapus naująja Lietuvos piliete. ,,Labai simboliška Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais atkurti Lietuvos pilietybę žinomai litvakų kilmės menininkei. Esther Shalev-Gerz darbai, nagrinėjantys istorinę atmintį, yra puikus pavyzdys, koks turtingas yra Lietuvos žydų palikimas ir kaip galime sujungti mūsų praeitį su ateitimi“, – pažymėjo ambasadorius.

       

      Tarptautinį pripažinimą už atminties tyrinėjimą ir įspūdingus bei originalius kūrinius viešose erdvėse pelniusi menininkė, savo ruožtu, pabrėžė gimusi Lietuvoje ir visuomet save identifikavusi kaip litvakę. ,,Atsitiktinumo dėka mes ir vėl susitikome – aš ir Lietuva. Tik aš netikiu atsitiktinumais. Galbūt mes nuveiksime kai ką svarbaus drauge“, – sakė menininkė. „Žinia apie atkurtą Lietuvos pilietybę man tarsi sugrąžino tvarką nesvarumo būsenoje“, – kalbėjo E. Shalev-Gerz.

       

      Esther Shalev-Gerz gimė 1948 m. Vilniuje, vėliau kartu su šeima emigravo į Izraelį. Baigė Bezalel dailės ir dizaino akademiją Jeruzalėje. Nuo 1984 m. menininkė gyvena ir kuria Paryžiuje. Vienas žymiausių jos kūrinių – 60-ųjų Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinių proga sukurtas filmas-instaliacija „Tarp kalbėjimo ir klausymosi“, paremtas interviu su išgyvenusiais Aušvico kaliniais. Chrestomatiniais tapo visuomenę įtraukiantis interaktyvus „Paminklas prieš fašizmą“ Hamburge (1986 m.), dvigubo laikrodžio skulptūra „Neatskiriamieji“, instaliuota Ženevoje (2000-2016 m.) ir Wanas mieste Švedijoje (2000-2008 m.), milžiniško senovinio medžio šešėlį atkurianti nuolatinė instaliacija Vankuveryje, Kanadoje (2018 m.). Menininkės personalinė retrospektyva 2010 m. surengta žymiajame Paryžiaus šiuolaikinio meno centre „Jeu de Paume“.

      Naujienlaiškio prenumerata