Kvietimas į parodos „Geležinis vilkas / Le Loup de Fer“ atidarymą, skirtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimui
J. E. Nerijus ALEKSIEJŪNAS, Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje,
J. E. Jolanta BALČIŪNIENĖ, ambasadorė, Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO,
J. E. Lina VILTRAKIENĖ, ambasadorė, Lietuvos nuolatinė atstovė prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos
maloniai kviečia Jus
į Vilniaus menininkų parodos „Geležinis vilkas / Le Loup de Fer“ atidarymą,
skirtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimui,
kuris įvyks 2023 m. kovo 9 d. 18.30 val.
Espace Commines Paryžiuje
Išreiškiant palaikymą Ukrainai, 2023 m. kovo 15 d. 19 val. parodoje „Geležinis vilkas“ bus pristatytas Ingos Galinytės performansas „Blogas Sapnas“.
Ši paroda yra Vilniaus miesto jubiliejinės programos „Vilnius 700“ dalis.
|
Espace Commines 17 rue Commines 75003 Paris |
Išankstinės registracijos nėra. Renginys nemokamas. |
Paroda „Geležinis vilkas / Le Loup de Fer“ – atidarymas 2023 m. kovo 9 d. 18.30 val.
Vilniaus miesto romantika slypi ne tik jo senamiesčio gatvelėse, jaukiuose užkaboriuose ar žaliųjų̨ kalvų apsuptyje. Vilnius yra gyvas begalėje legendų̨. Viena jų - Geležinio vilko legenda - mus lydi nuo mažų dienų̨. Tai yra viena nuostabiausių Europos miesto sukūrimo istorijų̨. Legenda byloja, kad medžiodamas Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas apsistojo nakvynei vietoje, kur dabar stovi Vilnius. Naktį̨ jis susapnavo sapną̨, kuriame ant aukšto kalno staugė̇ geležinis vilkas. Ryte kunigaikščio krivių krivaitis Lizdeika išaiškino, kad sapnas reiškia, jog šioje vietoje iškils miestas, garsas apie jį plačiai pasklis. Tuomet upių santakoje buvo supiltas piliakalnis ir pastatyta pilis. Ši nuostabi miesto sukūrimo istorija mus įkvepia simbolinį geležinio vilko šauksmą paskleisti po visą pasaulį.
2023 metais mes švenčiame 700-ąjį Vilniaus miesto jubiliejų. Tad, remdamiesi pamatinėmis legendos apie Vilniaus įkūrimą gijomis - drąsa, kūrybiškumu, tikėjimu ir pasitikėjimu savimi - nutarėme ją perpasakoti Prancūzijos meno mylėtojams, Paryžiuje pristatydami Vilniuje kuriančių menininkų parodą.
Nuo karo Ukrainoje pradžios, Vilnius tapo viena iš sostinių, aktyviausiai remiančių už laisvę ir demokratiją kovojančias tautas. Siekiant išreikšti solidarumą ir palaikymą Ukrainai, į parodą įtrauktas Ingos Galinytės performansas „Blogas sapnas“, kuris atspindi traumuojančias karo patirtis. Performansas įvyks 2023 m. kovo 15 d. 19.00 val. Paryžiaus „Espace Commines“ salėje.
Paroda yra įtraukta į 2023 metų Vilniaus miesto jubiliejinę programą „Vilnius 700” .
Parodoje ketiname pristatyti šiuos įvairių sričių ir įvairių amžiaus grupių menininkus, gyvenančius ir kuriančius Vilniuje: Audra Vaupšienė (skulptūra ir video), Andrius Zakarauskas (tapyba), Vytenis Lingys (tapyba), Mykolas Sauka (skulptūra), Imantas Selenis (fotografija), Meda Norbutaitė (tapyba), Eglė Kuckaitė (grafika), Patricija Jurkšaitytė (tapyba), Linas Jusionis (tapyba), Antanas Sutkus (fotografija), Vilmantas Marcinkevičius (tapyba), Inga Galinytė (performansas), Nerijus Erminas (skulptūra), Berta Tilmantaitė, Neringa Rekašiūtė, Rūta Meilutytė, Aurelija Urbonaviciute (Video kūrinys - meninis performansas „Swimming Through“).
Parodą kuruoja: Julija Palmeirao.
Parodą organizuoja: VšĮ „Menų tiltas”.
Pagrindinis partneris: Lietuvos ambasada Prancūzijoje.
Pagrindinis parodos rėmėjas: Vilniaus miesto savivaldybė.
Parodos partneriai: Lewben Art Foundation, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir VšĮ Šiuolaikiniai meno projektai.
Parodos erdvė: Espace Commines / 17 rue Commines, 75003 Paris
Paroda vyks: 2023 03 09 – 2023 03 20
Renginio plakate yra panaudota Antano Sutkaus fotografija „Salako kavalieriai” (1979 m.).
Ingos Galinytės performansas „Blogas sapnas“ Ukrainai palaikyti – 2023 m. kovo 15 d. 19.00 val.
Sakiau, kad jau baigsiu, bet vėl prasidėjo.
Blogas Sapnas – tai kūrinys kalbantis apie traumines patirtis, atsikartojančias ir perduodamas iš kartos į kartą. Karas Ukrainoje, prasidėjęs 2022 metų vasario 24 d., atvėrė pasaulio žaizdą, kuri ir taip dar nebuvo užgijusi. Moteriški apatinukai-naktinukai, sovietiniais laikais dar vadinti kombinukais, išardyti ir vėl sukabinti į vieną grandinę, kalba apie praeitį, sovietinę okupaciją, tačiau juose siuvinėjamos frazės atspindi šių dienų įvykius. Lyg niekas nepasikeitė, istorija kartojasi, tarytum blogas sapnas.
Kūrinyje apie pasaulio įvykius kalbama per moterišką prizmę, moters akis, kurios mato ir patiria visą karo sukeltą siaubą, ir moters kūną, kuris vienaip ar kitaip, toliau perduoda gyvybę per savo skausmu paženklintą patirtį. Baltais siūlais ant baltos materijos įsiūtos frazės, įvykiai, emocijos referuoja į veiksmą, kurio metu tyliai užsisiuvamos žaizdos. Iš toli jų nė nepastebėsi, bet jos yra ir turi būti pamatytos, nes tik taip mes gyjame, kaip individai ir kaip tauta.
Karas dabar vyksta Ukrainoje, tačiau siuvinėjamos frazės gali būti matomos kaip individualios patirtys, skirtingai jautriuose kontekstuose.
„The new world‘s an old dream
and I‘m tired of dreams“. – Constance De Jong (Modern Love)