Paminėtos Jurgio Baltrušaičio 150-osios gimimo metinės
Gegužės 2 d. minimos poeto, eseisto, vertėjo ir diplomato Jurgio Baltrušaičio 150-osios gimimo metinės. Paryžiaus Monružo (Montrouge) kapinėse prie J. Baltrušaičio kapo jo atminimą pagerbė Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas, buvę Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininkai Linas Maknavičius ir Emilija Pundziūtė Gallois, rašytojas Valdas Papievis.
„Jurgis Baltrušaitis (vyresnysis) buvo neeilinė asmenybė, sujungusi diplomatiją ir kultūrą. Jis ne tik trumpai dirbo prieškario Lietuvos Ambasadoje Prancūzijoje, bet ir Paryžiuje kūrė lietuviškas eiles“, - sakė ambasadorius Aleksiejūnas.
J. Baltrušaitis yra laikomas vienu garsiausių lietuvių menininkų simbolistų, kurio kūryba turėjo įtakos lietuvių poetams. 150-ųjų diplomato gimimo metinių minėjime Paryžiaus Monružo kapinėse buvo skaitomos poeto eilės ir ištraukos iš biografinės Laimono Tapino knygos „Imk, klajokli, žibintą vilties“.
J. Baltrušaičio diplomatinio darbo patirtis prasidėjo Rusijoje, kur jis įkūrė Lietuvos pasiuntinybę. Nuo 1920 m. iki 1922 m. jis buvo Lietuvos specialiosios misijos vadovu, o 1922–39 m. Lietuvos nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Sovietų Sąjungoje. Nuo 1939 m. J. Baltrušaitis buvo paskirtas Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijoje patarėju.
Apsigyvenęs Prancūzijos sostinėje poetas ir diplomatas pradėjo intensyviai rašyti lietuviškai. Paryžiuje parašė lietuviškų eilėraščių rinkinius „Ašarų vainikas“ ir „Aukuro dūmai“ bei poemą „Įkurtuvės“.
Prancūzijos sostinėje J. Baltrušaitis praleido paskutinius savo gyvenimo metus. Diplomatas mirė 1944 m. Paryžiuje ir buvo palaidotas Monružo kapinėse.
