Naujienos

2024 m. lapkričio 6 d. 10 val. Lietuvos ambasada Prancūzijoje maloniai kviečia į moksliniame Paryžiaus institute Collège de France vyksiančią konferenciją „Lietuvių kalba: istorija ir perspektyvos“, kurioje pranešimą apie lietuvių kalbą ir šios kalbos studijas Prancūzijoje skaitys lingvistas prof. Danielis Petit. Garbės viešnia – Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė, lituanistinio švietimo pasaulio lietuvių bendruomenėse globėja. Konferenciją atidarys Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Lietuvos sezono Prancūzijoje programai priklausančiame renginyje didelis dėmesys bus skirtas neseniai Collège de France bibliotekoje atrastam lingvisto prof. Antuano Mejė, vieno pirmųjų lietuvių kalbos tyrinėtojų Prancūzijoje, rankraščiui apie lietuvių kalbą. Šis šiuo metu skaitmeninamas dokumentas bus profesoriaus Danielio Petit išsamaus tyrimo objektas, todėl konferencija „Lietuvių kalba: istorija ir perspektyvos“ yra ir tam tikra įžanga į jo būsimą darbą.

Renginį Lietuvos sezono Prancūzijoje kontekste organizuoja Lietuvos ambasada Prancūzijoje bendradarbiaujant su „Collège de France“.

Santrauka

Nuo XIX a. lietuvių kalba, priklausanti baltų kalbų šeimai indoeuropiečių kalbų grupėje, sulaukė daugelio Vakarų Europos kalbininkų dėmesio. Daugelis žymių kalbininkų, tokių kaip Augustas Šleicheris (1821-1868), Karlas Brugmanas (1849-1919) ir Ferdinandas de Sosiūras (1857-1913), atliko etnografinius ir kalbinius tyrimus Lietuvoje. Neseniai Prancūzijos koledže atrastos Antuano Mejė (1866-1936) apie 1920 m. darytos pastabos apie lietuvių kalbą rodo, kad šis susidomėjimas tęsėsi ir po XIX a.; iš tiesų jis tęsiasi iki šiol.

Šios konferencijos tikslas yra pateikti bendrą lietuvių kalbos apžvalgą, jos vietą kalbų šeimoje ir pagrindines kalbines ypatybes, siekiant paaiškinti, kodėl ši kalba taip traukia kalbininkus.

Bus aptariami trys aspektai, kurie daro lietuvių kalbą įdomią kalbininkams: pirma, jos kalbinis archajiškumas, dėl kurio ji yra konservatyviausia visoje indoeuropiečių kalbų šeimoje, lygiomis dalimis su senosiomis kalbomis, tokiomis kaip graikų, lotynų ir sanskrito; antra, jos arealinė padėtis Rytų Baltijos kalbų sankirtoje, nesvarbu, ar tai būtų indoeuropiečių (lenkų, rusų, vokiečių) ar neindoeuropiečių (finų) kalbos; galiausiai, jos tipologinis unikalumas, dėl kurio ji yra ypač turtingas objektas bendrosios kalbotyros tyrimams.

Programa

Atidarymas: Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas

Konferencijos įvadas: profesorius Luigi Rizzi

Pranešimas: profesorius Danielis Petit, École normale supérieure profesorius, École pratique des hautes études studijų direktorius

Fokusas Antuano Meje archyvų fondui: Ina Valintelytė

Praktinė informacija

Rezervacijos nėra, vietų skaičius ribotas.

10:00 - 12:00