Naujienos

Lietuvos Respublikos ambasada Prancūzijoje šių metų kovo mėn. organizuoja kultūros renginių ciklą, skirtą paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo 25-ąsias metines Prancūzijoje. 

Kovo 11-ąją Lietuvos ambasadoje Paryžiuje buvo surengtas styginių kvarteto „Fabula Rasa“  koncertas. Prieš koncertą Lietuvos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Prancūzijoje Dalius Čekuolis pasveikino gausiai susirinkusius svečius su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo švente, pabrėžė nelengvą Lietuvos kelią siekiant nepriklausomybės bei pasidžiaugė šalies pasiekimais bei laimėjimais per pastaruosius 25-rius metus. Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje Vida Gražienė svečius supažindino su kultūrinių renginių ciklu Prancūzijoje, skirtu Lietuvos nepriklausomybės paminėjimui  bei pristatė vakaro muzikinę programą.

Talentingi  Lietuvos muzikantai Rasa Vosyliūtė, Dalia Suraučiūtė, Ramūnas Zakaras ir Onutė Švabauskaitė parengė specialią koncertinę programą, kurioje skambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Juozo Naujalio ir prancūzų kompozitoriaus Ernesto Šosono kūriniai. Šiais metais minimos pastarojo prancūzų kompozitoriaus 160-osios gimimo metinės.

Lietuvos ambasada Paryžiuje yra įsikūrusi buvusiose šio garsaus muziko namuose, kurie tuo metu garsėjo prancūziškų kultūros salonų rengimo tradicija, kur burdavosi garsiausi  to meto prancūzų menininkai – Klodas Debiusi, Gabrielius Faurė, Henrikas Diuparkas, Klodas Monė, Stafanas Malarmė ir kt.

Taip pat šiais metais minimos 180-osios Lietuvos kompozitoriaus Mikalojaus Čiurlionio metinės, tad koncerto metu specialus dėmesys buvo skiriamas ir šio menininko kūrybai.

1875 m. gimęs žymus kompozitorius, dailininkas bei chorvedys M. K. Čiurlionis yra viena iškiliausių Lietuvos kultūros asmenybių. Muzikologų nuomone, M. K. Čiurlionio kompozicijas galime laikyti esmine Lietuvos profesionaliosios muzikos aukso fondo dalimi, suformavusia pamatą visai XX a. Lietuvos muzikinei kultūrai. Per neilgą kūrybinį laikotarpį, M. K. Čiurlionio muzika progresavo nuo tradicinio romantizmo iki modernių kompozicijų. Pirmieji kūrybiniai bandymai prasidėjo studijų metu Varšuvoje (1894–1899) bei Leipcige (1901–1902). Šio meto kūriniai ryškiai atspindi kompozitoriaus susižavėjimą Šopenu ne tik stiliaus, bet ir žanro požiūriu. Brandžiojo laikotarpio (1904 – 1910) metu, M. K. Čiurlionis ryžtingai pasuka modernios muzikos link : kompozicijose niveliuojama riba tarp polifonijos ir homofonijos, kuriami garsovaizdžiai, susišaukiantys su Čiurlionio tapybos darbais, taip bandant kurti savitą meno sintezę. Čiurlionio muzikinis paveldas apima nuo 350 iki 400 muzikos kūrinių. Dauguma jų – kūriniai fortepijonui, opusai, styginių kvartetai, kūriniai chorams bei vargonams.

1855 m. Paryžiuje gimęs kompozitorius Ernestas Šosonas muzikologų neretai laikomas prancūziškąja Wagnerio versija, įkvėpimo sėmėsi iš didžiųjų romantikų ir dažnų kelionių po Vokietiją, Angliją bei Italiją. Kompozitorius buvo aktyvus visuomenės ir meno pasaulio veikėjas, tad savo istoriniuose namuose, kuriuose šiuo metu įsikūrusi Lietuvos ambasada, rengė dažnus bohemos susitikimus. Kūrybos atžvilgiu E. Šosonas buvo kritiškas sau ir tik remiamas bei drąsinamas savo draugų užbaigė ir publikavo kelis savo darbus. E. Šosono kompozicijos pasižymi formos paprastumu, kūriniai dažnai buvę nedidelės apimties kaip kad populiariosios dainos (chansons populaires). Iš didesnės apimties darbų verta paminėti Simfoniją si bemol bei vieną svarbiausių kūrėjo gyvenimo kūrinių – operą Karalius Artūras (Le Roi Arthur), kuriai muziką teko kurti net septynerius metus. E. Šosono kūrybinį paveldą galima išskirstyti į tris esminius periodus: 1878-1886 elegantiškų, kiek banalių ir saldžių dainų periodas, formos ir harmonijos atžvilgiu jaučiama Wagnerio įtaka; 1886 -1891 „tamsusis periodas“, kūryboje atsispindi pesimizmo ir dramatizmo užuomazgos; 1894 -1898 m. kūryba pažymėta poetų – simbolistų įtaka, kūriniai įgauna tvirtą, išskirtinę harmoniją. Kompozitorius apibūdinamas kaip „muzikos mėgėjas“, turintis tvirtą, bet nevarginantį techninį pagrindą. Gimtinėje E. Šosonas garsus ir kaip meno kolekcininkas – per visą gyvenimą sukaupta itin vertinga impresionistų darbų kolekcija.