Naujienos

Š.m. kovo 18 d. Luaros departamente įsikūrusiame Ambuazo mieste buvo surengtas žymios lietuvių režisierės Giedrės Žickytės dokumentinio filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ pristatymas ir diskusija su autore.

Filmo peržiūra organizuota bendradarbiaujant su Turenės–Baltijos šalių draugystės asociacija, vadovaujama prezidento Paul Olivier ir aktyvios asociacijos narės, Florence Andre Olivier, kuri yra vieno iškiliausių XIX a. pabaigos kraštovaizdžio architektų Eduardo Andrė, suprojektavusio Lietuvoje peizažinio stiliaus parkus buvusiuose Tiškevičių dvaruose Lentvaryje, Trakų Vokėje, Užutrakyje ir Palangoje, anūkė, taip pat susigiminiavusių miestų La Croix-en-Touraine ir Birštono prezidentė. Gausiai susirinkusią publiką pasveikino asociacijos prezidentas Paul Olivier, kuris supažindino su nuo 1990-ųjų  metų gyvuojančios asociacijos veikla, kultūrinėmis iniciatyvomis bei pasidžiaugė galimybe pristatyti dokumentinį Giedrės Žickytės filmą, pasakojantį apie lietuvių tautos kelią į nepriklausomybę.

Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Dalius Čekuolis pasidžiaugė vis labiau intensyvėjančiais kultūriniais mainais su Prancūzija, padėkojo prancūzų asociacijai už ilgametį ir nuoširdų darbą plėtojant bendradarbiavimą su Baltijos šalimis bei pasveikino režisierę Giedrę Žickytę su sėkminga aktyvia kūrybine veikla bei pasidžiaugė sėkmingai įvairiose pasaulio šalyse pristatomais režisierės kurtais filmais.

Lietuvių režisierės Giedrės Žickytės dokumentinis filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“  pasakoja apie garsiąją muzikinę grupę „Antis“ ir Lietuvos kelią į nepriklausomybę. Filmas, kuris buvo nominuotas nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ ir laimėjo Baltijos šalių konkursinės programos prizą Vilniaus tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje, buvo pristatytas tarptautiniuose Šefildo ir Lidso dokumentinių filmų festivaliuose, taip pat Norvegijos, Austrijos, Šveicarijos, Italijos, Vokietijos ir kitų šalių festivaliuose.

„Kaip mes žaidėme revoliuciją“ pasakoja istoriją apie pokštą, įvykusį devintojo dešimtmečio viduryje, kai Lietuvoje dar nebuvo jokių atgimimo ženklų, o per naujametį Kauno jaunųjų architektų karnavalą juokais atsirado roko grupė „Antis“. Cirko dvasiai artimas įspūdingas grimas ir rekvizitai, stilizuoti pasirodymai, kandūs ir aštrūs tekstai kūrė agresyvią sovietinio gyvenimo karikatūrą. Greitai ir net patiems grupės nariams netikėtai grupė tapo ryškiausia Dainuojančios revoliucijos vėliavneše ir masiniu reiškiniu, įtraukiančiu tūkstančius sekėjų.

Po filmo peržiūros  Ambuazo miesto teatre gausiai susirinkusi prancūzų publika aktyviai domėjosi ir diskutavo su režisiere Giedre Žickyte apie filmo kūrimo aplinkybes, Lietuvos istorijos ir kovos už nepriklausomybę momentus.