Romeno Gari šaknys ir europietiška vizija – diskusijoje Pietų Prancūzijoje
Šį šeštadienį, rugsėjo 27 d., Sanary-sur-Mer mieste Pietų Prancūzijoje surengta kultūrinė diskusija, skirta Vilniuje gimusiam rašytojui ir diplomatui Romenui Gari, kurio gyvenimas ir kūryba jungia Lietuvą ir Prancūziją. Renginį organizavo Lietuvos ambasada Prancūzijoje kartu su Lietuvos garbės konsulu Marselyje Žaku Goberu.
Popietės metu Alyvmedžių sode (pranc. Jardin des Oliviers), pasodintas ąžuolas, simbolizuojantis Lietuvos ir Prancūzijos draugystę, ir atidengta atminimo lenta. Sveikinimo kalbas sakė Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Arnoldas Pranckevičius ir Sanary-sur-Mer miesto meras Daniel Alsters.
„Tarp Prancūzijos ir Lietuvos yra kur kas daugiau mus vienijančių dalykų nei skiriančių. Ypač šiandien, kai visi europiečiai yra kviečiami ginti ir išsaugoti laisvės ir demokratijos pasaulį. Tikiuosi, kad šis medis, kurį pasodinome kartu su Sanary-sur-Mer miesto meru Daniel Alsters ir Lietuvos garbės konsulais Žaku Goberu ir Pjeru Minonzio, gyvuos daugelį metų ir liudys taikos bei demokratijos tęstinumą mūsų žemyne“, – sakė ambasadorius A. Pranckevičius. Kalboje jis taip pat išskyrė Romeno Gari kūrybos svarbą prisimenant, jog Europa yra vertybių bendruomenė, kurioje svarbiausia – žmogaus orumas ir laisvė.
Diskusijos vieta pasirinkta neatsitiktinai. Romeno Gari gyvenimas ir kūryba glaudžiai susiję su Pietų Prancūzija. Nica, Provanso Eksas bei Provanso Salonas – miestai, kuriuose formavosi jo europietiška pasaulėžiūra, tapo svarbiais jo tapatybės punktais šalia gimtosios Lietuvos. Diskusija pritraukė gausų būrį Prancūzijos lietuvių bendruomenės narių, kultūros entuziastų bei R. Gari kūrybos gerbėjų.
Diskusiją pradėjęs garbės konsulas Ž. Goberas kvietė pažvelgti į R. Gari asmenybę ne tik per jo literatūrinę šlovę, kaip vienintelio rašytojo, du kartus pelniusio prestižinę Goncourt’o premiją, bet ir per jo europinę tapatybę, kurios šaknys glūdi Lietuvoje. Akcentuota, kaip autoriaus kilmė atsispindėjo jo kūryboje, kurioje R. Gari drąsiai analizavo sudėtingus Europos istorijos, identiteto ir moralinių vertybių klausimus.
Diskusijos metu R. Gari kūryba aptarta ir šių dienų kontekste, kai Europa susiduria su Rusijos karo prieš Ukrainą, geopolitinių grėsmių Baltijos šalims bei dezinformacijos iššūkiais. Tokiame fone R. Gari mintys įgyja naują aktualumą, jo kūryba tampa ne tik literatūriniu palikimu, bet ir moraliniu kompasu. Renginio dalyviai kviesti pažvelgti į Lietuvą ne vien kaip į geografinį tašką Europos žemėlapyje, bet ir kaip į kultūrinės inspiracijos šaltinį, iš kurio kilo R. Gari europietiška vizija.
